Kameros raiška parodo, kiek taškų turi vaizdas, bet ne tai, kiek detalių matysite konkrečiu atstumu. Svarbiausias rodiklis yra pikselių skaičius vienam metrui stebimos zonos. Standartas EN 62676-4 nurodo, kad žmogui atpažinti reikia maždaug 125, o identifikuoti – apie 250 pikselių metrui.
Parduotuvėse kameros dažniausiai lyginamos pagal megapikselius: 4 MP, 8 MP, 12 MP. Pirkėjas logiškai mano, kad didesnis skaičius reiškia geresnį vaizdą. Iš dalies tai tiesa, tačiau tas pats 8 MP jutiklis su plačiu objektyvu ir siauru objektyvu duos visiškai skirtingus rezultatus. Viena kamera matys visą kiemą, bet veido neatpažins. Kita matys tik vartus, bet kiekvieną atėjusįjį – aiškiai.
Ką reiškia DORI
Europos standartas EN 62676-4 vaizdo stebėjimo užduotis skirsto į keturis lygius. Jie vadinami DORI pagal pirmąsias angliškų žodžių raides:
| Lygis | Ką galima pasakyti | Pikselių metrui |
|---|---|---|
| Aptikimas | Kad kažkas yra kadre | apie 25 |
| Stebėjimas | Ką žmogus daro, kokia jo apranga | apie 63 |
| Atpažinimas | Ar tai pažįstamas žmogus | apie 125 |
| Identifikavimas | Kas tai, be abejonių | apie 250 |
Kitaip tariant, kamera, kuri „mato“ žmogų prie tvoros, dar nebūtinai leis jį atpažinti, o atpažinimas nereiškia, kad įrašas tiks policijai ar draudikui.
Kaip tai paskaičiuoti pačiam
Skaičiavimas paprastas. Paimkite kameros horizontalią raišką pikseliais ir padalykite ją iš kadro pločio metrais tame atstume, kur turi būti atpažįstamas žmogus.
Pavyzdžiui, 4 MP kamera paprastai turi 2560 pikselių horizontaliai. Jei 10 metrų atstumu jos kadras apima 20 metrų pločio zoną, gauname 128 pikselius metrui. To pakanka atpažinimui. Jei ta pati kamera su platesniu objektyvu tame pačiame atstume aprėpia 40 metrų, lieka tik 64 pikseliai metrui. Tai jau tik stebėjimo lygis.
Iš to matyti, kad kartais vertingiau pakeisti objektyvą nei pirkti didesnės raiškos kamerą. Gamintojai dažnai pateikia DORI atstumus kiekvienam modeliui. Šie skaičiai yra naudingesni nei megapikseliai.
Kodėl viena kamera neatlieka visų užduočių
Dažna klaida – bandyti viena plataus kampo kamera stebėti visą kiemą ir tikėtis atpažinti kiekvieną žmogų. Fizika neleidžia: kuo platesnis kadras, tuo mažiau pikselių tenka kiekvienam metrui.
Profesionalūs projektuotojai dažniausiai naudoja dviejų lygių logiką. Plataus kampo kamera rodo, kas vyksta visoje teritorijoje. Siauro kampo kamera arba kamera su keičiamu židinio nuotoliu nukreipiama į praėjimo tašką: vartus, varteles, duris. Ten žmogus neišvengiamai praeina arti, ir jo veidą galima užfiksuoti identifikavimo kokybe. Tokią logiką taiko dauguma profesionalių montuotojų, tarp jų ir Apsaugos Meistras – apsaugos sistemų montavimas, todėl kamerų projekte dažnai būna daugiau, nei klientas tikėjosi, o kiekvienos jų kaina – mažesnė.
„Klientai dažnai klausia, kodėl siūlome tris vidutines kameras vietoje vienos brangios. Atsakymas paprastas: viena kamera negali vienu metu matyti viso kiemo ir veido prie vartelių“, – aiškina apsaugos sistemų projektuotojas (kaip jos derinamos praktikoje, parodo Apsaugos Meistras vaizdo stebėjimo sistemos).
Naktis, judesys ir suspaudimas
Popieriniai skaičiai galioja dienos šviesoje ir nejudančiam objektui. Naktį jutiklis gauna mažiau šviesos, vaizdas tampa triukšmingesnis, o efektyvi detalumo riba krenta. Greitai judantis žmogus įraše gali būti suliejęs, jei kamera naudoja ilgą išlaikymą.
Prie to prisideda vaizdo suspaudimas. Įrašymo įrenginys, kad sutaupytų disko vietos, mažina duomenų srautą. Per stipriai suspaudus vaizdą, smulkios detalės, pavyzdžiui, veido bruožai ar automobilio numeriai, pasimeta, nors raiška formaliai nepasikeitė. Todėl skaičiuodami pikselius metrui pasilikite atsargą bent ketvirtadaliu. Dienos 125 pikseliai naktį realiai gali tapti 90.
Automobilių numeriai – atskira užduotis
Jei svarbu fiksuoti automobilių numerius, paprastos apžvalgos kameros dažniausiai neužtenka. Numerio ženklas yra mažas, atspindintis ir dažnai juda. Naktį automobilio žibintai apakina jutiklį, o infraraudonųjų spindulių šviesa nuo atspindinčio ženklo paviršiaus sukuria baltą dėmę.
Tokiai užduočiai naudojamos specialios kameros arba nustatymai su trumpu išlaikymu, siauru kadru ir tiksliai nukreiptu apšvietimu. Kamera montuojama taip, kad automobilis į kadrą patektų lėtai, pavyzdžiui, prie vartų ar užkardos, o ne važiuodamas pro šalį gatvės greičiu.
Ką paklausti prieš perkant
Prieš renkantis kameras verta atsakyti į kelis klausimus. Kurioje vietoje žmogus turi būti identifikuotas? Kokiu atstumu nuo kameros tai bus? Kokio pločio zona turi patekti į kadrą? Kaip ta vieta apšviesta naktį?
Kai šie atsakymai žinomi, kameros parinkimas tampa skaičiavimu, o ne spėlione. Tai gerokai pigiau nei sužinoti, kad įraše nieko neatpažinsite, tik po įvykio.
Vienas paprastas bandymas padeda patikrinti esamą sistemą. Paprašykite šeimos nario dienos metu praeiti pro vartus įprastu žingsniu, tada tą patį pakartokite sutemus. Peržiūrėkite įrašą ir sustabdykite kadrą, kuriame veidas matomas geriausiai. Jei net žinodami, kas tai, abejojate, kamera nepasiekia identifikavimo lygio. Tokiu atveju verta, kad sistemą įvertintų specialistai.
