Sėdžiu verandoje, stebiu savo daržo lysvę ir vis galvoju – kažkodėl mano morkos neauga taip, kaip kaimyno Antano. Gal trąšų per mažai? O gal netinkamu metu tręšiu? Juk tai tikras galvos skausmas kiekvienam sodininkui! Kai pradedi naršyti internetą, atrodo, kad būtinas agronomijos diplomas vien tam, kad suprastum, kiek azoto ar fosforo reikia tavo pomidorams.
Kodėl svarbu tiksliai apskaičiuoti trąšų kiekį?
Pertręšimas – tai ne tik pinigų švaistymas, bet ir žala augalams bei aplinkai. Nepakankamas tręšimas – silpni, ligos puolami augalai. Tad kaip rasti aukso vidurį?
Pradėkime nuo pakuotės „dešifravimo”
Dažniausiai ant kompleksinių trąšų pakuočių matome tris skaičius, atskirtus brūkšneliais, pavyzdžiui: 8-20-30. Šie skaičiai rodo procentinę azoto (N), fosforo (P₂O₅) ir kalio (K₂O) koncentraciją. Tarkime, turiu 5 kg maišelį trąšų, pažymėtų 10-15-20. Tai reiškia, kad šiame maišelyje yra:
- 10% azoto = 0,5 kg (5 kg × 0,10)
- 15% fosforo = 0,75 kg (5 kg × 0,15)
- 20% kalio = 1,0 kg (5 kg × 0,20)
Pastaba: kai kurie gamintojai, užsiimantys prekyba kompleksinėmis trąšomis, nurodo ir papildomus mikroelementus mažesniais skaičiais, pvz., magnį (Mg) ar kalcį (Ca).
Dirvožemio „būdo” pažinimas
„Kalbėkitės” su savo žeme! Ne, aš neraginu tapti žolininku ar burtininku – tiesiog stebėkite:
- Jei dirvožemis rūgštus (pH mažesnis nei 6), daugelis maisto medžiagų tampa augalams neprieinamos. Prieš investuojant į brangias trąšas, galbūt verta neutralizuoti dirvožemį kalkėmis.
- Jei pastebite, kad augalai turi geltonstančius stiebo apačios lapus – greičiausiai trūksta azoto; violetiniai atspalviai lapuose – fosforo trūkumas; ruduojantys, degantys lapų kraštai – kalio stygius.
Elementarus trąšų skaičiuotuvas
Užuot ieškojus sudėtingų formulių, štai paprastas metodas:
- Kvadratiniam metrui daržo vidutiniškai reikia:
- Azoto (N): 5-10 g
- Fosforo (P₂O₅): 7-12 g
- Kalio (K₂O): 10-15 g
Jeigu turite 8-10-12 kompleksines trąšas, tai 100 g šių trąšų suteiks:
- 8 g azoto
- 10 g fosforo
- 12 g kalio
Tai yra beveik idealus kiekis 1 m² plotui! Paprasta, tiesa?
Tręšimo kalendorius
Nepakanka žinoti, kiek tręšti, svarbu ir KADA tręšti:
- Pavasaris (aktyvus augimas): Reikia daugiau azoto, kuris skatina žaliosios masės vystymąsi.
- Vasaros vidurys: Sumažinkite azoto kiekį (kitaip gausite gražius, bet nevaisingus augalus) ir padidinkite kalio kiekį.
- Vaisių formavimosi metas: Daugiau kalio ir fosforo, mažiau azoto.
- Ruduo: Fosforas ir kalis padeda augalams pasiruošti žiemai.
Išmaniosios gudragalvystės
- „Sausojo bandymo” taisyklė: Padalinkite savo daržą į kelis sklypus ir skirtingai tręškite kiekvieną. Kitais metais žinosite, kas veikia geriausiai.
- Skaičiuojam kitaip: Jeigu ant pakuotės nurodytas veikliosios medžiagos kiekis gramuose (pvz., 50 g/l), o jums reikia 10 g/m², tai 1 litre tirpalo bus 5 kvadratiniams metrams (50 g ÷ 10 g).
- Mėgstamiausias mano triukas: Naudokite virtuvines matavimo priemones! Arbatinis šaukštelis kompleksinių trąšų granulių sveria apie 5 g, valgomasis šaukštas – apie 15 g.
Ir dar vienas svarbus patarimas
Užuot iš karto tręšę visą plotą, pabandykite pradėti nuo mažesnio ploto ir stebėkite rezultatus. Geriau „nedatręšti” nei pertręšti – juk visuomet galite pridėti daugiau!
Linkiu jums gausaus derliaus, sveikų augalų ir mažiau streso dėl „trąšų matematikos”. Galiausiai, sodininkystė turėtų teikti džiaugsmą, o ne versti galvoti apie cheminius procesus ir matematines lygtis kiekvieną kartą, kai imatės laistytuvo!
