Kiekvieną dieną priimame šimtus finansinių sprendimų. Nuo rytinio kavos puodelio iki didesnių pirkinių – visi šie pasirinkimai formuoja mūsų finansinę gerovę. Tačiau vienas sprendimas gali turėti didesnį poveikį nei šimtai kitų kartu sudėjus – būsto pasirinkimas ir jo energinis efektyvumas.
Paslėptos išlaidos, kurios gali nustebinti
Įsivaizduokite, kad renkatės tarp dviejų butų: vienas kainuoja 75 000 eurų, kitas – 85 000 eurų. Pirmasis variantas atrodo patrauklesnis – kas nenorėtų sutaupyti 10 000 eurų? Tačiau ką, jei pasakytume, kad per artimiausius 15 metų pirmasis butas jums kainuos papildomus 15 000-20 000 eurų vien dėl didesnių šildymo sąskaitų?
Būtent čia į pagalbą ateina energinio naudingumo sertifikatas – dokumentas, kuris gali atskleisti šias paslėptas išlaidas ir padėti priimti finansiškai pagrįstus sprendimus.
Energinio naudingumo klasės: nuo A++ iki G
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastatai klasifikuojami pagal energinį naudingumą. Ši klasifikacija panaši į tą, kurią matome ant buitinės technikos, ir apima skalę nuo A++ (aukščiausia) iki G (žemiausia).
Štai ką praktiškai reiškia šios klasės vidutiniam 60 kv. m butui Vilniuje:
| Klasė | Energijos sąnaudos (kWh/m² per metus) | Apytikslės šildymo išlaidos per metus | Tipinis pastato pavyzdys |
| A++ | < 20 | 150-200 € | Naujos kartos pasyvieji namai |
| A/A+ | 20-50 | 200-350 € | Nauja statyba po 2016 m. |
| B | 50-80 | 350-500 € | Nauja statyba 2010-2016 m. |
| C | 80-120 | 500-700 € | Kokybiškai renovuoti daugiabučiai |
| D | 120-160 | 700-900 € | Dalinai renovuoti pastatai |
| E | 160-200 | 900-1200 € | Minimaliai atnaujinti sovietiniai pastatai |
| F | 200-240 | 1200-1500 € | Neatnaujinti sovietiniai pastatai |
| G | > 240 | > 1500 € | Seni, prastos būklės pastatai |
Kaip matome, skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios klasės gali siekti 1300-1400 eurų per metus vien šildymo išlaidoms! Per 15 metų tai sudaro apie 20 000 eurų.
Energinio naudingumo sertifikatas: kas tai ir kam jis reikalingas
Energinio naudingumo sertifikatas – tai oficialus dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie pastato energines savybes. Jį išduoda atestuoti ekspertai, atlikę pastato energinio naudingumo vertinimą.
Šis sertifikatas reikalingas:
- Parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą
- Statant naują pastatą
- Renovuojant esamą pastatą
- Teikiant paraišką gauti paramą renovacijai
Be to, tai vertingas informacijos šaltinis būsto pirkėjui ar nuomininkui, leidžiantis iš anksto įvertinti būsimas išlaidas šildymui ir kitoms energijos reikmėms.
Ką rodo sertifikate pateikiami duomenys
Energinio naudingumo sertifikate pateikiama ne tik bendra pastato klasė, bet ir detali informacija:
- Šiluminės energijos sąnaudos – kiek energijos sunaudojama šildymui, vėdinimui, karšto vandens ruošimui
- Šilumos nuostoliai – pro kurias pastato dalis prarandama daugiausiai šilumos (sienas, stogą, langus, grindis)
- Energijos šaltiniai – kokie energijos šaltiniai naudojami pastate ir koks jų efektyvumas
- CO₂ emisijos – kiek anglies dioksido išskiriama eksploatuojant pastatą
- Rekomendacijos – kokios priemonės galėtų pagerinti pastato energinį efektyvumą ir kiek jos kainuotų
Šie duomenys leidžia ne tik įvertinti esamas energijos sąnaudas, bet ir numatyti galimybes jas sumažinti.
Kodėl verta investuoti į aukštesnės klasės būstą
Investicija į energiškai efektyvų būstą turi keletą esminių privalumų:
1. Mažesnės komunalinės išlaidos Kaip jau matėme iš pateiktos lentelės, skirtumas tarp G ir A klasės būsto šildymo išlaidų gali siekti 1300-1400 eurų per metus. Per 15 metų tai sudaro apie 20 000 eurų, o įvertinus infliacijos poveikį ir energijos kainų kilimą – dar daugiau.
2. Didesnis komfortas Energiškai efektyvūs būstai pasižymi tolygesne temperatūra, geresne garso izoliacija, mažesniu skersvėjų, drėgmės ir pelėsio rizika. Tai tiesiogiai veikia gyvenimo kokybę ir sveikatą.
3. Didesnė turto vertė Aukštesnės energinės klasės būstai ne tik kainuoja brangiau, bet ir išlaiko savo vertę ilgesnį laiką. Žemesnės klasės būstų vertė ateityje gali dar labiau mažėti dėl griežtėjančių reikalavimų ir didėjančių energijos kainų.
4. Geresnės finansavimo sąlygos Kai kurie bankai jau siūlo palankesnes būsto paskolų sąlygas energiškai efektyviems būstams – mažesnes palūkanas, ilgesnį paskolos terminą ar mažesnį pradinį įnašą.
5. Mažesnis poveikis aplinkai Energiškai efektyvus būstas sunaudoja mažiau energijos, todėl išskiria mažiau CO₂ ir kitų teršalų. Tai indėlis į klimato kaitos mažinimą ir tvaresnę ateitį.
Praktiniai patarimai būsto pirkėjams
Jei planuojate įsigyti būstą, štai keli patarimai, susiję su energiniu efektyvumu:
- Visada prašykite energinio naudingumo sertifikato Tai jūsų teisė ir pardavėjo pareiga. Sertifikatas suteiks objektyvią informaciją apie būsto energines savybes.
- Palyginkite ne tik pradinę kainą, bet ir ilgalaikes išlaidas Įvertinkite, kiek kainuos būsto išlaikymas per 10-15 metų, įskaitant šildymą, elektrą ir kitas energijos sąnaudas.
- Atkreipkite dėmesį į šildymo sistemą Skirtingos šildymo sistemos (centrinis šildymas, dujinis katilas, šilumos siurblys) turi skirtingą efektyvumą ir eksploatacijos kainą.
- Įvertinkite renovacijos potencialą Jei svarstote pirkti žemesnės energinės klasės būstą, įvertinkite, kiek kainuotų jo renovacija ir ar tai ekonomiškai pagrįsta.
- Pasidomėkite būsimais reglamentais Europos Sąjungos direktyvos numato, kad ateityje bus taikomi griežtesni reikalavimai pastatų energiniam efektyvumui. Žemos klasės būstų savininkai gali susidurti su papildomais mokesčiais ar apribojimais.
Renovacija: kada ji atsipirks?
Jei jau esate žemos energinės klasės būsto savininkas, renovacija gali būti ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Štai pagrindiniai aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
Vidutinė renovacijos kaina: 150-250 eurų/kv. m, priklausomai nuo darbų apimties
Energijos sutaupymai po renovacijos:
- Sienų šiltinimas: 25-35% mažesnės šildymo išlaidos
- Stogo šiltinimas: 10-15% mažesnės šildymo išlaidos
- Langų keitimas: 10-20% mažesnės šildymo išlaidos
- Šildymo sistemos modernizavimas: 15-25% mažesnės šildymo išlaidos
- Kompleksinė renovacija: 50-70% mažesnės šildymo išlaidos
Vidutinis atsipirkimo laikas:
- Be valstybės paramos: 15-20 metų
- Su valstybės parama: 8-12 metų
- Įvertinus turto vertės padidėjimą: 6-10 metų
Svarbu paminėti, kad Lietuvoje veikia keletas paramos programų, skirtų pastatų energiniam efektyvumui didinti. Daugiabučių namų atnaujinimo programa kompensuoja 30% renovacijos išlaidų, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams – net iki 100%.
Energinis efektyvumas: investicija į ateitį
Energinis efektyvumas – tai ne tik aplinkosauginis klausimas, bet ir finansiškai pagrįsta investicija. Tai sprendimas, galintis sutaupyti tūkstančius eurų ilgalaikėje perspektyvoje ir užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę.
Būsto pirkimas – vienas svarbiausių finansinių sprendimų gyvenime. Energinio naudingumo sertifikatas suteikia vertingą informaciją, padedančią priimti šį sprendimą racionaliai ir atsakingai.
Ar verta mokėti šiek tiek daugiau už energiškai efektyvų būstą? Skaičiai rodo, kad taip. Tai investicija, kuri atsiperka ne tik finansiškai, bet ir geresne gyvenimo kokybe, didesniu komfortu ir mažesniu poveikiu aplinkai.
Tad kitą kartą rinkdamiesi būstą, nepamirškite atkreipti dėmesio į energinio naudingumo sertifikatą – dokumentą, galintį atskleisti tikrąją būsto vertę ir būsimas išlaidas.
