Rudenį socialiniuose tinkluose prasideda metinė diskusija apie žiemos padangas. Kas geresnės – „Continental” ar „Michelin”? Ar verta pirkti naujausio modelio? Ar pakanka vieno sezono senų padangų?
Šios diskusijos svarbios, bet dažnai užgožia kitą, ne mažiau kritinę temą – pačio vairavimo būdo keitimą. Vairuotojas gali turėti geriausias pasaulyje žiemos padangas, bet jei vairuoja taip pat kaip vasarą, pavojingos situacijos neišvengiamos. Padangos suteikia geresnį sukibimą, bet jos negali panaikinti fizikos dėsnių.
Kodėl žiemos padangos – tik dalis sprendimo
Žiemos padangos pagerina automobilio valdymą slidžiame paviršiuje. Tai faktas. Bet jų galimybės ribotos.
Ką padangos DARO: Minkštesnė guma išlieka elastinga net esant minusinei temperatūrai. Gilesnės griovelės geriau išstumia sniegą ir šlapdrybą. Specialūs lameleliai „įsikanda” į ledą. Viskas teisinga.
Ko padangos NEDARO: Nesutrumpina stabdymo atstumo iki vasaros lygio. Nesuleidžia automobiliui važiuoti posūkiais įprastu greičiu. Neleidžia staigiai greitinti ar stabdyti be praslydimo rizikos. Nekompensuoja neteisingų vairavimo įpročių.
Problemą iliustruoja statistika. Dauguma žiemos avarijų įvyksta automobiliams, kurie turi žiemos padangas. Ne todėl, kad padangos blogos, o todėl, kad vairuotojai jaučiasi per daug saugiai ir nepritaiko vairavimo būdo žiemos sąlygoms.
Kaip turėtų keistis vairavimo būdas žiemą
Pirmasis principas – viskas vyksta lėčiau ir švelniau. Tai taikoma kiekvienam automobilio valdymo aspektui.
Greičio mažinimas: Ne tik bendras greitis kelyje, bet visų manevrų sparta. Posūkio greitis turėtų būti 20-30% mažesnis nei vasarą. Lenkimo greitis – panašiai sumažintas. Net pagreitis po šviesoforo – žymiai švelnesnis.
Daugelis vairuotojų suvokia, kad reikia važiuoti lėčiau tiesėje. Bet pamiršta taikyti tą patį principą posūkiuose, lenkiant, įvažiuojant į parkavimo aikšteles. Būtent šiose vietose atsiranda nenumatytų slydimų.
Atsargumas atstumuose: Vasarą rekomenduojamas atstumas iki priekinių automobilių – 2 sekundės. Žiemą šis atstumas turėtų augti iki 4-5 sekundžių. Skaičiuojama paprasta: kai priekinės automobilis pravaziuoja žyma (stulpas, ženklas), pradedame skaičiuoti „vienuolika, dvylika, trylika, keturiolika”. Tik tada mūsų automobilis turėtų pasiekti tą pačią vietą.
Toks atstumas atrodo per didelis. Kiti vairuotojai dažnai į jį „įlenda”. Bet tai vienintelis būdas turėti pakankamai laiko sureaguoti į staigų priekinių automobilio stabdymą slidžiame kelyje.
Švelnūs judesiai: Vairo sukimas turėtų būti lėtesnis ir sklandesnis. Staigus vairo trūktelėjimas gali sukelti slydimą net esant nedideliam greičiui. Stabdžių paspaudimas – palaipsnis, o ne staigus. Dujų dozavimas – švelniai didėjantis, ne staiga paspaustas.
Šie principai sunkiai suvokiami teoriškai. Kūnas turi įsiminti naują judėjimo ritmą. Vairavimo mokykla, kuri siūlo specializuotas žiemos programas, padeda išmokti šių įgūdžių praktiškai, saugioje aplinkoje.
Kaip automobilis turi būti paruoštas
Geros padangos – tai tik vienas elementų sąraše. Automobilio techninė būklė žiemą tampa kritine.
Stabdžių sistema: Nusidėvėję stabdžių diskai ar trinkelės, kurios vasarą dar „kažkaip veikia”, žiemą tampa pavojaus šaltiniu. Stabdymo kelias ir taip ilgesnis dėl slidžių paviršiaus. Silpni stabdžiai jį dar pailgina.
Prieš žiemą verta patikrinti stabdžių sistemos būklę. Jei trinkelės plonesės nei 3-4 mm, jos keičiamos. Jei diskai turi gilumų ir vagų, jie taip pat turi būti pakeisti.
Pakaba ir amortizatoriai: Nusidėvėję amortizatoriai leidžia ratams „šokinėti” važiuojant nelygiu paviršiumi. Žiemą daugelis kelių būna su duobėmis, sniego kupstais, ledo gumulais. Blogi amortizatoriai reiškia, kad ratai reguliariai praranda kontaktą su keliu – net geriausios padangos negali veikti, kai neliečia paviršiaus.
Akumuliatorius: Senas, silpnas akumuliatorius gali neužvesti automobilio šaltą rytą. Tai ne tik nepatogumas, bet ir saugumo problema – automobilis gali užgesti netikėtoje vietoje, sukurti grėsmę kitiems.
Akumuliatorių testuoja nemokamai daugelyje autoservisų. Jei įtampa mažesnė nei 12,4V, akumuliatorius artėja prie savo gyvavimo pabaigos.
Skysčiai: Žiemos plovimo skystis, tinkamos temperatūros aušinimo skystis, užtenkamai skystas variklio aliejus žieminėms temperatūroms. Šie dalykai gali atrodyti smulkmenos, bet kritiškomis akimirkomis jie tampa svarbūs.
Pavyzdžiui, užšalęs plovimo skystis reiškia, kad negalima nuvalyti purvo nuo priekinio stiklo. Prasta matomumas slidžiame kelyje – tiesioginis kelias į avariją.
Konkretūs veiksmai prieš išvažiuojant
Daugelio avarijų galima būtų išvengti, jei vairuotojas praleistų papildomus 5 minutes automobilio paruošimui.
Stiklų valymas: Visi stiklai – priekinis, galiniai, šoniniai – turi būti visiškai nuskirti nuo ledo ir sniego. Ne tik maža skylutė priešakyje, per kurią „matau kur važiuoju”. Visa stiklinių paviršius.
Priežastis paprasta – kai reikia pasižiūrėti į veidrodėlius, greitai pakeisti eismo juostą, ar patikrinti akląją zoną, pilna matomumas būna kritinis. Nėra laiko šveitę stiklą kelionės metu.
Žibintų valymas: Sniegą ir ledo dažniausiai pridengia priekinių ir galinių žibintų. Sumažėjusi matomumas vakare ar ryte tampa pavojaus. Kiti vairuotojai nepamato automobilio laiku.
Paprasta – drėgna pirštine ar skudurėliu nuvalyti sniegą nuo visų žibintų prieš išvažiuojant.
Automobilis šildymas: Šalto varikliui ir transmisijai reikia laiko pasiekti darbinę temperatūrą. Pirmąsias kelias minutes automobilis turi būti vairuojamas ypač atsargiai – žemu greičiu, be staigių manevrų.
Idealus variantas – leisti varikliui pasidarbti 2-3 minutes vietoje prieš pradedant važiuoti. Tada pirmą kilometrą važiuoti labai ramiai.
Stogo valymas: Sniegas ant automobilio stogo kelionės metu gali nuslydti ant priekinio stiklo ir akimirkai užblokuoti visą matomumą. Arba nukristi ant užpakalyje važiuojančio automobilio, sukurti pavojingą situaciją.
Specialia šluota arba šepečiu visas stogo sniegas pašalinamas prieš važiuojant.
Kaip elgtis konkrečiose situacijose
Žinojimas teorijoje neužtenka. Reikia žinoti konkrečius veiksmus konkrečiose situacijose.
Kai prasideda slydimas:
Jei priekinės automobilio dalis pradeda slysti ir automobilis nesisuka nors sukate vairą (vadinamasis „understeer”), veiksmai tokie:
- Sušvelninti stabdžius (jei stabdote)
- Lengvai sumažinti dujų (jei greitinat)
- Vairo padėtį palikti arba šiek tiek grąžinti atgal
- Nesukti vairo dar stipriau – tai tik pablogins situaciją
Jei užpakalinė automobilio dalis pradeda slysti į šoną (vadinamasis „oversteer”):
- Greitai, bet švelniai pasukti vairą slydimo kryptimi (jei užpakaliais slysta į dešinę, vairas į dešinę)
- Švelniai sumažinti dujas
- Nespauti stabdžių – tai užblokuos ratus
Šiems veiksmams įsiminti ir atlikti automatiškai reikia praktikos. Mokymų metu vairuotojas pakartoja šias situacijas keliasdešimt kartų, kol judesiai tampa automatiniai.
Stabdymas prieš posūkį:
Posūkyje stabdyti slidžiame kelyje – rizikinga. Teisinga seka:
- Stabdyti PRIEŠ posūkį, dar tiesė
- Įvažiuoti į posūkį jau pasiekus tinkamą greitį
- Posūkyje išlaikyti pastovų greitį arba labai švelniai didinti dujas
- Nei stabdyti, nei staigiai greitinti posūkyje
Tai reikalauja greičio įvertinimo prieš keliasdešimts metrų iki posūkio. Pradedantieji vairuotojai dažnai įvažiuoja per greitai, bando stabdyti jau posūkyje – tai sukelia slydimą.
Važiavimas kalniškoje vietovėje:
Kėlimasis kalneliais slidžiais keliais reikalauja specialios technikos:
- Pasirinkti tinkamą greitį IR pavarą prieš pradedant kilti
- Išlaikyti pastovią dujų padėtį visu kalnelių kėlimo metu
- Nestabdyti kalnelėje
- Nedidinti dujų staigiai – ratai gali pradėti slysti
Leidžiantis žemyn:
- Sumažinti greitį PRIEŠ pradedant leistis
- Naudoti variklio stabdymą (žemesne pavara)
- Stabdžius naudoti trumpais, švelniais paspaudimais
- Niekada nedidinti greičio leidžiantis
Lenkimas slidžiame kelyje:
Lenkti reikėtų tik esant būtinybei ir tik tada, kai matomumas leidžia įvertinti situaciją bent 200 metrus į priekį:
- Prieš lenkimą įsitikinti, kad turite pakankamai vietos
- Lenkti labai laipsniškai, be staigių manevrų
- Jei jaučiate, kad ratai pradeda slysti – nedelsiant grįžti atgal į savo eismo juostą
Dažna klaida – lenkti beveik tokiu pačiu greičiu kaip vasarą. Žiemą lenkimo manevras trunka gerokai ilgiau dėl mažesnio greičio, todėl reikia daug daugiau laisvos vietos.
Psichologiniai aspektai
Teisinga technika ir paruoštas automobilis nepadės, jei vairuotojas psichologiškai neprisitaiko prie žiemos sąlygų.
Per didelis pasitikėjimas:
Vairuotojas, kuris dešimtmečius važinėja žiemą be avarijų, gali pradėti jaustis per saugiai. „Aš žinau, kaip vairuoti žiemą” tampa pasiteisinimų važiuoti greičiau, rizikingiau.
Tikrovė – daugelis sėkmingų žiemos sezonų dažnai yra laimės, ne įgūdžių, rezultatas. Nebuvo kritinių situacijų, kurios atskleidžia trūkumus. Bet kai tokia situacija atsiranda – klaidinga technika neleidžia jos suvaldyti.
Stresas ir skubėjimas:
Žiema pati savaime sukuria daugiau streso – šaltis, tamsumas, sudėtingos kelio sąlygos. Stresas skatina skubėti, o skubėjimas veda į rizikingas situacijas.
Išvažiuoti iš namų 10 minučių anksčiau – paprastas, bet veiksmingas būdas sumažinti spaudimą. Tie 10 minučių leidžia važiuoti ramiau, išlaikyti didesnius atstumus, nevažiuoti virš greičio ribos.
Nepasitikėjimas savimi:
Atvirkštinė problema – vairuotojas, kuris labai bijo žiemos sąlygų, gali tapti pavojumi. Per lėtas važiavimas, nenuspėjami stabdymai, neaiškūs manevriai dezorganizuoja srautą ir sukelia pavojingos situacijas kitiems.
Sprendimas – ne sau prievarta, bet įgūdžiai. Praktiniai mokymai žiemos sąlygomis padeda įgyti pasitikėjimo, kuris pagrįstas realiais gebėjimais, ne iliuzijomis.
Specifinės technologijos ir jų naudojimas
Šiuolaikiniai automobiliai turi daug elektroninių pagalbos sistemų. Bet jos veikia tik tada, kai vairuotojas supranta, ką jos daro ir kaip jas naudoti.
ABS (stabdžių antiblokavimo sistema):
Daugelis žino, kad ABS yra, bet nemoka ja naudotis. Teisinga ABS naudojimo technika:
- Stiprus, kietas stabdžių pedalo paspaudimas
- Pedalo laikymas paspaustas, net jei jaučiamas vibracija ir garsas
- Neatleidėti pedalo iki visiško sustojimo arba iki pavojus praeis
Dažna klaida – vairuotojas išsigąsta ABS vibracijos ir garso, atleidžia pedalą. Tai panaikina ABS veikimą.
ESP (stabilumo kontrolė sistema):
ESP padeda išlaikyti automobilio stabilumą slydimo metu. Bet ji turi ribas. Jei vairuotojas įvažiuoja į posūkį per greičiu, ESP gali padėti, bet negali panaikinti fizikos dėsnių.
ESP veikia geriausia, kai vairuotojas elgiasi nuosekliai – švelnūs judesiai, stabilus greitis. Staigūs manevrų sistema suspėja sureaguoti mažiau efektyviai.
Visų ratų pavara:
Dažna klaida – manoma, kad visų ratų pavara leidžia vairuoti žiemą taip pat kaip vasarą. Tikrovė – visų ratų pavara padeda greitinant ir kalneliais, bet ji NIEKO nedaro stabdymo metu.
Automobilis su visų ratų pavara sustoja ant ledo tokiu pačiu atstumu kaip priekinių arba galinių varančiųjų ratų automobilis su tomis pačiomis padangomis. Vairuotojai, kurie to nesupranta, važiuoja per greitai ir patenka į pavojingas situacijas.
Apibendrinimas: žiemos saugumas – tai sistema
Žiemos padangos – svarbi sistemos dalis. Bet ne vienintelė ir ne svarbiausia.
Saugus žiemos vairavimas sudaro:
- Tinkamos padangos (20% saugumo)
- Techniškai tvarkingas automobilis (20% saugumo)
- Teisinga vairavimo technika (40% saugumo)
- Tinkama psichologinė nuostata (20% saugumo)
Vairuotojas, kuris investuoja tik į padangas, bet ignoruoja kitus aspektus, padaro klaidą. Puikios padangos su netinkama technika – tai brangi iliuzija apie saugumą.
Investicija į mokymus ir praktinės patirties įgijimą kontroliuojamoje aplinkoje apsimoka šimteriopai. Viena išvengta avarija sutaupo daugiau nei daugelio metų padangų ir mokymų kaina. O svarbiausia – išsaugo sveikatą ir gyvybes.
