„Man reikia universalių žygio batų” – ši frazė parduotuvėse skamba kasdien. Ir kaskart patyręs konsultantas sunkiai slepia šypseną. Nes universalių žygio batų tiesiog neegzistuoja.
Pėdos ir paviršiaus dialogas
Prieš kalbant apie konkrečius modelius, verta suprasti bazinę tiesą: žygio batas yra tarpininkas tarp jūsų kūno ir žemės. Nuo to, koks tas paviršius – akmenuotas kalnų takas, minkštas miško paklotė ar kietas miesto šaligatvis – priklauso viskas.
Kalnų batui reikia kieto pado, kuris nepersilenktų ant aštrios uolienos briaunos. Miško takui – minkštesnio, kuris prisitaikytų prie šaknų ir nelygumų. Miestui – dar lankstesnio, nes kietas padas ant asfalto muša kelius ir stuburą.
Čia ir slypi problema su „universalumu”. Kompromisinis variantas visur bus vidutiniškas, niekur – idealus.
Kalnų žygiai: kai klaidos kaina aukščiausia
Aukštikalnių ir techninių maršrutų batai – rimčiausia kategorija. Čia kalbama apie aukštus modelius, dengančius čiurną, su kietu padu ir dažnai – su galimybe pritvirtinti replikes.
Tokie žygio batai sveria nuo kilogramo iki pusantro už porą. Jie nėra patogūs pirmą dieną – reikalauja apsinešiojimo. Tačiau dešimtą žygio valandą, kai nuovargis kaupiasi, o takas siaurėja virš bedugnės, tiksliai fiksuota čiurna ir kietai laikanti koja ant uolos – skirtumas tarp saugaus žygio ir nelaimingo atsitikimo.
Kalnų batų viršus paprastai gaminamas iš odos arba odos ir tekstilės kombinacijos. Gryno nailono čia nerasite – jis per silpnas mechaniškam dilimui ant uolų.
Miško takai ir vidutiniai žygiai
Miškas atleidžia daugiau nei kalnai. Čia galima rinktis žemesnius modelius – vadinamuosius „hiking shoes” – kurie dengia tik pėdą, paliekant čiurną laisvą.
Privalumas – mažesnis svoris ir didesnis paslankumas. Trūkumas – sumažėjęs stabilumas nelygumų zonose. Sprendimas paprastas: jei jūsų maršrutai daugiausia eina miško takais be didelių aukščių skirtumų, žemesni modeliai visiškai tinkami.
Svarbus niuansas – pado raštai. Miškui reikalingas gilesnis protektorius su tarpais tarp „dantų”, kad purvas ir lapai neužkimštų pado ir nesumažintų sukibimo. Smulkus, tankus raštas greitai tampa slidžia plokštuma lietingą dieną.
Miesto „haikingas”: nauja kategorija
Pastarąjį dešimtmetį atsirado visiškai nauja vartotojų grupė – miesto žygeiviai. Tai žmonės, kurie savaitgaliais išvyksta į priemiesčio parkus, vaikšto pajūrio takais ar tiesiog mėgsta ilgas pėsčiųjų išvykas mieste.
Jiems klasikiniai žygio batai – per sunkūs ir per kieti. Sportiniai bateliai – per minkšti ir neapsaugo nuo drėgmės. Atsakymas – lengvi žygio batai su lankstesniu padu, lengvesne konstrukcija ir dažniausiai – su ventiliuojamu tinkleliu.
Tačiau būtent ši kategorija kupina kompromisų. Ventiliuojamas tinklelis reiškia, kad batai nėra visiškai atsparūs vandeniui. Lengvumas reiškia, kad konstrukcija ne tokia tvirta. Lankstumas reiškia mažesnę apsaugą.
Miesto haikintojui verta atsakyti sau į klausimą: ar dažniau eisiu per brūzgynus ir brisiu per upelius, ar visgi daugiausia judėsiu sutvarkytos infrastruktūros ribose?
Membrana: ar tikrai būtina?
Gore-Tex ir kitos vandens nepraleidžiančios membranos tapo beveik standartu. Tačiau ar tikrai kiekvienas žygio batas turi būti „waterproof”?
Membrana prideda kainą – vidutiniškai trisdešimt–penkiasdešimt eurų. Ji taip pat sumažina ventiliaciją. Vasarą, kai temperatūra kyla virš dvidešimt penkių laipsnių, membraniniai batai virsta pirtimi.
Skandinavų žygeiviai, pripratę prie drėgno klimato, dažnai renkasi nemembraninus batus su gera ventiliacija. Logika paprasta: jei batai vis tiek sušlaps nuo prakaito viduje, kokia prasmė mokėti už apsaugą nuo lietaus išorėje?
Lietuvos klimatui membraniniai batai prasmingiausi rudenį ir pavasarį. Vasaros karščiams – nebūtinai.
Padas: čia slepiasi tikroji vertė
Kodėl vieni batai kainuoja šešiasdešimt eurų, o kiti – du šimtus? Atsakymas dažnai slypi pade.
Pigūs modeliai naudoja generines gumines mišinys. Jie dyla greičiau, prasčiau sukimba su paviršiumi ir greičiau praranda elastingumą šaltyje.
Premijų kategorijos batai naudoja specializuotus padus – Vibram, Michelin, Continental. Šie gamintojai investuoja į gumos sudėties tyrimus taip pat rimtai, kaip automobilių padangų gamintojai. Rezultatas – geresnis sukibimas, ilgesnis tarnavimas ir stabilesnis elgesys įvairiose temperatūrose.
Vidpadis: neįkainojama investicija
Standartiniai vidpadžiai, tiekiami su batais, paprastai yra ekonominės klasės. Net brangūs batai dažnai komplektuojami su baziniais vidpadžiais.
Individuali ar bent jau kokybiška standartinė ortopedinė įdėklė – viena geriausių investicijų į žygio komfortą. Kaina – nuo dvidešimties iki šimto eurų – atsiperka pirmojo ilgesnio žygio metu.
Baigiamasis patarimas
Prieš perkant žygio batus, atsakykite sau į tris klausimus. Pirma: kur dažniausiai žygiuosiu – kalnuose, miške ar miesto parkuose? Antra: kokiomis oro sąlygomis – sausomis, lietingomis, įvairiomis? Trečia: kiek valandų per dieną paprastai einu?
Šie atsakymai nulems kategoriją, membranos poreikį ir pado standumą. O tada beliks rasti modelį, kuris tiksliai tinka jūsų pėdos formai – ir tai jau asmeninio matavimosi reikalas.
Ir dar vienas dalykas: niekada nepirkite žygio batų internetu be išankstinio matavimosi parduotuvėje. Skirtingų gamintojų dydžiai skiriasi, pėdų formos – dar labiau. Tie patys keturiasdešimt trečio dydžio batai vienam bus idealūs, kitam – per siauri, trečiam – per platūs. Pėda – pernelyg svarbus instrumentas, kad ją patikėtumėte spėjimams.
