Po gausesnės vakarienės keptuvėje dažnai lieka pusė puodelio patamsėjusio aliejaus. Vieni jį palieka sustingti ir išverčia į šiukšlių kibirą, kiti, nelaukdami, kol atvės, supila tiesiai į kriauklę. Antrasis variantas atrodo patogiausias, tačiau būtent jis sukelia daugiausia problemų – ne iškart, o po kelių savaičių, kai vamzdyje pradeda kauptis lipnus riebalų sluoksnis.
Kodėl kriauklė – pati blogiausia vieta
Aliejus nesimaišo su vandeniu. Atvėsęs jis prilimpa prie vamzdžių sienelių, pamažu sutraukia kitus nešvarumus ir galiausiai suformuoja kietą kamštį. Daugelis santechnikų patvirtins, kad ne plaukai, o būtent virtuvės riebalai yra dažniausia užsikimšusių nuotekų priežastis daugiabučiuose. Vienas neapdairus litras gali kainuoti brangaus iškvietimo, o kartais ir bendro stovo valymo visam namui.
Yra ir antra pusė – aplinkosauginė. Patekęs į nuotekų valyklas, aliejus apsunkina jų darbą, o pasiekęs upelį ar ežerą uždengia vandens paviršių plona plėvele, kuri trukdo deguoniui patekti į vandenį. Tad net nedidelis kiekis turi didesnį poveikį, nei atrodo.
Paprastas namų ritualas
Geriausia išeitis – paprasta. Aliejui leiskite atvėsti, tada supilkite jį į sandarų indą: tiks tuščias plastikinis butelis, stiklainis ar net senas margarino indelis. Laikykite jį po kriaukle arba sandėliuke, kol prisipildys. Niekada nepilkite karšto aliejaus į plastiką ir nemaišykite jo su kitomis atliekomis – švarus, atskiras aliejus vėliau gali būti panaudotas pakartotinai.
Kai indas pilnas, jį galima nunešti į specialią surinkimo vietą. Vis daugiau lietuvių sužino, kad organizuotas naudoto aliejaus supirkimas veikia ne tik dideliems gamintojams – nemažai surinkimo taškų priima ir nedidelius kiekius iš privačių asmenų. Surinktas aliejus nekeliauja į sąvartyną, o tampa žaliava biodyzelinui.
Maži įpročiai, didelis skirtumas
Verta žinoti keletą smulkmenų. Aliejų galima naudoti kelis kartus, jei jį perkošiate per smulkų sietelį ir laikote tamsioje, vėsioje vietoje – tačiau kai jis pradeda dūmyti žemoje temperatūroje, kvepėti kartumu ar tamsėti, laikas jį atiduoti. Sviestas ir gyvūniniai riebalai elgiasi panašiai, tad ir juos galima rinkti į tą patį indą.
Praverčia ir keli paprasti įpročiai, kurie sutaupo nemažai vargo. Likučius nuo lėkščių ir keptuvių pirmiausia nubraukite popieriniu rankšluosčiu ir tik tada plaukite indus – taip į kriauklę patenka kur kas mažiau riebalų. Indą aliejui laikykite ten, kur jį lengva pasiekti, antraip naujas įprotis greitai pamirštamas. O jei verdate dažnai, verta turėti net du indus: vieną pildomą, kitą paruoštą atiduoti.
Verta žinoti ir tai, kas su tuo aliejumi nutinka toliau. Surinktas atskirai ir švarus, jis tampa žaliava biodyzelinui – kurui, gaminamam iš atliekų, o ne iš naujai išaugintų augalų. Taip litras, kuris kitu atveju būtų užkimšęs vamzdį, nuvažiuoja papildomus kilometrus jau variklio bake. Šis kelias nuo keptuvės iki kuro daugeliui atrodo netikėtas, tačiau būtent jis paaiškina, kodėl panaudoto aliejaus niekas neskuba laikyti beverte šiukšle.
Šeimose su vaikais šis ritualas neretai tampa ir maža pamoka apie tai, kad atliekos turi savo vietą. Tas pats principas, pagal kurį dirba įmonėms skirtas aliejaus surinkimas maitinimo įstaigose, namuose veikia mažesniu masteliu, bet ne mažiau svarbiu.
Galiausiai svarbiausia ne tobulumas, o nuoseklumas. Vienas indas po kriaukle ir įprotis neišpilti aliejaus į kriauklę išsprendžia didžiąją dalį problemos. Jūsų vamzdžiai išliks švarūs, o tai, kas kitu atveju būtų buvusi tiesiog nemaloni atlieka, gaus antrą gyvenimą.
