Statistika kartais pasako daugiau nei bet koks ekspertas. Ir Lietuvos pastatų energetinio naudingumo duomenys – vieši, prieinami per Statybos produkcijos sertifikavimo centro registrą – piešia vaizdą, kuris verstų susimąstyti bet kurį namo savininką.
Lietuvos būsto energetinis portretas
Pagal 2025 metų duomenis, daugiau nei šešiasdešimt procentų sertifikuotų gyvenamųjų pastatų Lietuvoje patenka į D arba žemesnę energetinio naudingumo klasę. Tai reiškia, kad dauguma lietuvių gyvena pastatuose, kurie sunaudoja dvigubai ar trigubai daugiau energijos nei šiuolaikinis standartas.
Konkrečiau: C klasė sudaro apie dvidešimt du procentus, D – trisdešimt keturis, E – penkiolika, F ir G kartu – apie dešimt procentų. A ir B klasės kartu tesiekia apie devyniolika procentų – ir tai daugiausia naujos statybos namai, pastatyti po 2015 metų.
Ką tai reiškia pinigais? D klasės šimto kvadratų butas vidutiniškai sunaudoja šimtą penkiasdešimt–du šimtus kilovatvalandžių šiluminės energijos vienam kvadratui per metus. B klasės – penkiasdešimt–septyniasdešimt penkias. Skirtumas – dvigubas ar trigubas. Per šildymo sezoną tai šimtai eurų, per dešimtmetį – tūkstančiai.
Daugiabučių situacija
Ypač iškalbingi daugiabučių skaičiai. Sovietinės statybos daugiabučiai – „chruščiovkės” ir „breždnevkės” – sudaro didžiąją dalį Lietuvos daugiabučių fondo. Jų tipinė energetinė klasė be renovacijos – E arba F. Po dalinės renovacijos (tik fasado šiltinimas) – C arba D. Po kompleksinės renovacijos – B arba kartais A.
Renovuotų daugiabučių gyventojai moka vidutiniškai keturiasdešimt–šešiasdešimt procentų mažiau už šildymą nei nerenovuotų. Tai ne teoriniai skaičiavimai – tai realūs Šilumos tiekėjų asociacijos duomenys, pagrįsti faktinėmis sąskaitomis.
Naujų namų standartas
Nuo 2021 metų visi nauji pastatai Lietuvoje turi atitikti A+ arba aukštesnę energetinę klasę. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas namas yra bent keturis kartus efektyvesnis nei vidutinis senesnės statybos pastatas. Skirtumas yra milžiniškas – ir jis tiesiogiai matomas šildymo sąskaitose.
Tačiau energinio naudingumo sertifikatas aktualus ne tik naujiems namams. Būtent senesni pastatai – tie, kurių savininkai dažnai nežino tikrosios savo namo energetinės būklės – labiausiai nustebinami sertifikavimo rezultatais.
Ką rodo tendencijos
Per pastaruosius penkerius metus sertifikuojamų pastatų skaičius Lietuvoje augo vidutiniškai penkiolika procentų per metus. Tai rodo augantį sąmoningumą – tiek tarp pardavėjų ir pirkėjų, tiek tarp savininkų, kurie nori žinoti, už ką moka.
Kita tendencija: energetinio naudingumo sertifikavimas vis dažniau atliekamas ne tik dėl prievolės (pardavimo ar nuomos), bet ir savanoriškai – savininkas nori suprasti, kur prarandama energija ir ką galima pagerinti. Tai rodo, kad sertifikatas transformuojasi iš „biurokratinio dokumento” į praktinį diagnostikos įrankį.
Europos kontekstas
Lietuvos situacija nėra unikali – bet ji yra viena blogesnių ES kontekste. Skandinavijos šalyse vidutinė gyvenamųjų pastatų energetinė klasė yra C, Vokietijoje – D, Lietuvoje – tarp D ir E. Tai reiškia, kad mūsų pastatai vidutiniškai sunaudoja trisdešimt–penkiasdešimt procentų daugiau energijos nei Vakarų Europos vidurkis.
ES direktyva dėl pastatų energetinio naudingumo (EPBD) numato, kad iki 2033 metų visi gyvenamieji pastatai turi pasiekti ne žemesnę nei D klasę. Lietuvai tai reiškia milžinišką renovacijos bangą artimiausiu dešimtmečiu – ir sertifikavimas bus pirmasis žingsnis tame procese kiekvienam pastatui.
Skaičiai yra skaičiai – jie nekelia emocijų. Bet jie padeda priimti racionalius sprendimus. Ir pirmasis racionalus sprendimas – sužinoti, kurioje klasėje yra jūsų namas. Visa kita seka po to.
Galiausiai – skaičiai nėra nuosprendis. Tai atskaitos taškas. Namas, kuris šiandien yra D klasėje, gali būti B klasėje po renovacijos. Bet pirmiausia reikia sužinoti, kur esate – ir tada galima planuoti, kur norite būti. Be diagnostikos nėra gydymo, be matavimo nėra valdymo. Tai galioja tiek medicinoje, tiek statybose.
